Alvydo Venslausko paveikslas „Karnavalas“ atveria vaizduotės, sapno ir pasąmonės pasaulį, kuriame žmogaus mintys virsta miestu, o miestas – mintimis. Kompozicijos centre – moteriškas profilis, ramus ir elegantiškas, užsidėjęs veidą primenančią kaukę, tarsi pasirengęs įžengti į karnavalo šurmulį.

Virš jos galvos, it karūna, iškyla miestelis su bokštais, namais ir takeliais – simbolinė žmogaus minčių, prisiminimų ir svajonių architektūra. Šis „miestas galvoje“ – tai vaizduotės teritorija, kurioje kiekvienas kelias veda į naują istoriją.

Šiltos auksinės, rudos ir žalsvos spalvos susilieja į paslaptingą šviesą, o detalės kuria jausmą, kad paveikslas balansuoja tarp realybės ir sapno.

„Karnavalas“ – tai žvilgsnis į žmogaus vidinį pasaulį, kuriame gyvenimas, kaip ir teatras, nuolat keičia kaukes, tačiau už jų visada slypi tyla, grožis ir minties giluma.